kandulas

kándulas sm. (3^a) žr. kanduolas: Kevalas riešuto vadinas kiautu (putamen), o grūdas kandulu (nucleus) P. Jau pilnas riešutas pribrendęs, prinokęs; jau pilnas kándulas Škn. Riešuto kándulas gardus Gr. Riešutauti jau gal – kandulaĩ jau visai užaugę Pln. ^ Tu esi sveikas kaip kándulas J.